Mūsų tikslas

Siekti ir užtikrinti asmenų, turinčių klausos negalią socialinio dalyvavimo galimybes visose gyvenimo srityse bei teikti poreikį atitinkančias paslaugas ir užimtumą, siekti kad būtų tinkamai įgyvendintos tarptautiniuose, Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos asmenų, turinčių klausos negalią pilietinės, socialinės, ekonominės, kalbinės, kultūrinės teisės ir laisvės, užtikrintos lygios galimybės, kad šie asmenys būtų apsaugoti nuo išnaudojimo bei diskriminacijos.

Uždaviniai

• Atstovauja ir gina asmenų, turinčių klausos negalią teises ir teisėtus interesus;

• Teikia paslaugas pagal LR Socialinių paslaugų katalogą;

• Organizuoja meninės saviraiškos ugdymą, laisvalaikį;

• Ieško savanorių, galinčių teikti pagalbą Įstaigos veiklai, organizuoja ir koordinuoja jų veiklą;

• Bendradarbiauja su fiziniais ir juridiniais asmenimis;

Istorija

Klausos negalią turinčių asmenų buvo visuose istorijos laikotarpiuose, tačiau pirmasis Lietuvos kurčiųjų draugijos istorijos puslapis atverčiamas 1938 m. kovo 24 dieną, kai Kauno mieste Vidaus reikalų ministerijos registre įregistruota Lietuvos kurčių nebylių globos draugija.
Buvęs Lietuvos kurčiųjų draugijos Respublikinės valdybos pirmininkas P. Gasiūnas sako, kad dėl kalbinio atskirumo per ilgus dešimtmečius susiformavo Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, kurianti savitą kultūrą, srauniu upeliu įsiliejančią į vandeningą ir plačią viso krašto kultūros upę (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998). Klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė įvardijama kaip maža, bet labai svarbi kalbinė ir kultūrinė mūsų visuomenės dalis, o jos bendrumą, unikalumą ir išskirtinumą išryškina klausos negalia, lietuvių gestų kalba ir savita kultūra.
Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno bendruomenės veikla prasideda 1950 metais. Šiuo metu ji buria apie 1800 sutrikusios klausos žmones, gyvenančius Kauno – Marijampolės apskrityse.
1995 m. lietuvių gestų kalba Vyriausybės nutarimu pripažįstama gimtąja kurčiųjų kalba. Dar po metų LR Seimas nutaria šia nuostata papildyti Invalidų socialinės integracijos įstatymą. Lietuva prisijungia prie būrio pasaulio valstybių, kuriose gestų kalba turi tokį aukštą statusą.  Pasaulio kurčiųjų federacijos ekspertai teigia, kad kurčiųjų padėtis visuomenėje priklauso ne nuo vyriausybės dotacijų organizacijoms, bet nuo nacionalinės gestų kalbos statuso. Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų vadovų, valdžios institucijų veiksmai bylojo patys už save (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998).